2019 m. lapkričio 07 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) iš esmės padėjo galutinį tašką ginčuose dėl to, ar sporto federacijų organai, kuriems yra priskirta ginčų sprendimo funkcija, gali būti pripažįstami arbitražais, o jų sprendimai arbitražo sprendimais.
Šį klausimą LAT svarstė civilinė byloje Nr. e3K-3-324-421/2019, kurioje buvo sprendžiami klausimas, ar konkretūs Lietuvos kartingo federacijos (LKF) arbitražo teismo sprendimai yra laikytini arbitražo sprendimais, ar tokie sprendimai yra skųstini teismui.
Bylos aplinkybės:
LKF organizuoja ir vykdo Lietuvos kartingo čempionatą, kurio 5-asis paskutinis etapas vyko 2018 m. rugsėjo 15 d. Elektrėnų kartodrome. Po keturių čempionato etapų VšĮ „Promokartas“ sportininkas J. J. turėjo 154 įskaitinius taškus, o ieškovės VšĮ kartingo klubas „MS kart“ sportininkas P. P. – 148 taškus. Finalinį važiavimą laimėjo ieškovės sportininkas P. P., jis po penkių etapų surinko daugiausia taškų ir turėjo laimėti atitinkamos klasės čempionatą.
Tačiau VšĮ „Promokartas“ ir ieškovė pateikė protestus dėl incidentų, varžybų rezultatų ir kitų veiksmų, kuriuos Išnagrinėjusi LKF Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 7 anuliavo ieškovei priklausančios komandos „Paske Racing“ sportininkų LKČ 5-ojo etapo visų važiavimų rezultatus, skyrė VšĮ kartingo klubui „MS Kart“ ir G. M. lygtinę baudą – iki 2019 m. gruodžio 31 d. suspendavo pareiškėjo licenciją 12 mėn., skyrė S. V. baudą – neleido dalyvauti LKF kalendoriaus renginiuose iki 2019 m. gruodžio 31 d., skyrė VšĮ kartingo klubui „MS Kart“ 600 Eur baudą už G. M. ir S. V. nesportinius veiksmus LKČ 5-ojo etapo metu.
Dėl nurodytų LKF Tarybos nutarimų ieškovė pateikė apeliaciją LKF Arbitražo teismui, šis 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo padidino VšĮ kartingo klubui „MS kart“ skirtą baudą nuo 600 Eur iki 900 Eur, skyrė A. K. lygtinę baudą iki 2019 m. gruodžio 31 d. – suspendavo vairuotojo licenciją 12 mėn., kitas LKF Tarybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimų dalis paliko nepakeistas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, ginčydama LKF Arbitražo teismo sprendimą. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys neturi būti priimtas, kadangi jis buvo išnagrinėtas LKF arbitraže, kuri pagal LKF įstatus yra laikytina galutine instancija.
LAT, išnagrinėjusi ieškovės VšĮ kartingo klubas „MS kart“ kasacinį skundą, pažymėjo, jog LKF Arbitražo teismo veiklos teisinis pagrindas yra LKF vidaus dokumentai, jis neveikia pagal arbitražą reglamentuojančius teisės aktus; antra, LKF Abitražo teismas yra ne nuolatinė arbitražo institucija, kaip savarankiškas subjektas, o asociacijos organas, atskaitingas kitam asociacijos organui – visuotiniam narių susirinkimui, jam nebūdingos instituciniam arbitražui įprastos nešališkumo ir nepriklausomumo garantijos; trečia, šio arbitražo arbitrų kolegijos nariai nėra tiesiogiai ar netiesiogiai skiriami ginčo šalių konkrečiam ginčui išnagrinėti, kaip tai nustatyta Lietuvis Respublikos komercinio arbitražo įstatyme, bet yra renkami kelerius metus trunkančiai kadencijai; ketvirta, pagal LKF Arbitražo teismo nuostatus procesas neatitinka įprastinės arbitražo proceso eigos.
Galop, šių išvadų pagrindu LAT konstatavo, jog LKF Arbitražas teismas, nepaisant jo pavadinime nurodyto žodžio ,,arbitražas“, yra LKF, kaip juridinio asmens, kurio teisinė forma – asociacija, organas, kurio sprendimai gali būti skundžiami teismui (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bei pripažino ginčų jame sprendimo tvarką ikiteismine.
Taigi, šie LAT išaiškinimai yra reikšmingi visoms Lietuvoje veikiančios sporto federacijoms ir kitoms sporto organizacijoms, kadangi ne viena iš jų turi vidinius ginčų sprendimo organus, o kai kurios iš jų minėtus organus iš tikrųjų įvardina naudodami tokias skambias sąvokas kaip “arbitražas”.
Sporto federacijos ir kitos sporto organizacijos, siekdamos, kad ginčus, susijusius su jų vidiniais klausimais, iš tikrųjų nagrinėtų arbitražas, tokių ginčų nagrinėjimą turėtų nukreipti ne į savo vidinius organus, o į arbitražus kaip jie apibrėžiami ir suprantami pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą. Tuo atveju, jeigu visgi vidiniams organams būtų priskirta ginčų sprendimo funkcija, siekiant išvengti ginčų nagrinėjimo teismuose, būtina numatyti tokių organų sprendimų apskundimą konkrečiam pasirinktam arbitražui.