Artėjant futbolininko sutarties pabaigai, klubas ir žaidėjas gali skirtingai suprasti, ar ji galios ir kitą sezoną. Klubas jau būna pranešęs, kad naudojasi sutartyje numatyta pratęsimo teise, tačiau šalys dar derasi dėl atlyginimo, premijų ar būsto. Viena šalis šias derybas laiko jau galiojančios sutarties pakeitimu, kita – tebevykstančiomis derybomis dėl kito sezono.
Su tokia situacija susidūriau FIFA Ginčų sprendimo rūmų (DRC) nagrinėtoje byloje, kurioje atstovavau klubui. Terminuotoje darbo sutartyje klubui buvo suteikta teisė ją pratęsti dar vienam sezonui. Klubas apie pasinaudojimą šia teise pranešė laiku. Vėliau šalys aptarė didesnį atlyginimą, premijas, būstą, transportą ir galimą perėjimo mokestį. Jos apsikeitė sutarties pakeitimų projektais, bet galutinio dokumento nepasirašė.
Byloje reikėjo atskirai įvertinti du dalykus. Pirma, ar pradinė sutarties sąlyga leido ją pratęsti vienašaliu klubo sprendimu. Antra, ar vėlesnis susirašinėjimas ir šalių elgesys patvirtino naują, šalims privalomą susitarimą.
Vienašaliam pratęsimui neužtenka vien pranešimo
DRC priminė, kad vien klubui suteikta pratęsimo teisė savaime nereiškia, jog sutarties sąlyga negalioja. Tačiau tokia teisė riboja žaidėjo laisvę rinktis, todėl jos galiojimas vertinamas pagal konkrečias aplinkybes. Neužtenka nustatyti, kad sąlyga įrašyta pasirašytoje sutartyje, o klubas nepraleido pranešimo termino.
FIFA ir Sporto arbitražo teismo (CAS) praktikoje vertinama pratęsimo trukmė, jos santykis su pradiniu sutarties terminu ir galimų pratęsimų skaičius. Taip pat žiūrima, ar klubas turi apsispręsti pakankamai anksti, ar būsimo laikotarpio atlyginimas nustatytas iš anksto ir ar pratęsimas žaidėjui iš tiesų naudingas finansiškai. Reikšminga ir tai, ar sąlyga aiški, ar žaidėjas aiškiai su ja sutiko ir ar jo padėtis nepalikta visiškai klubo nuožiūrai.
Šie kriterijai nėra privalomų sąlygų sąrašas, kurio kiekvieną punktą visada būtina įvykdyti. Jie padeda įvertinti, ar pratęsimo tvarka pakankamai aiški ir ar išlaikyta šalių teisių bei pareigų pusiausvyra.
Jei pasinaudojus pratęsimo teise sutartis turi galioti dar vieną sezoną, pradinėje sutartyje turėtų būti pakankamai aiškiai nustatyta, kokiomis sąlygomis tai vyks. Ypač svarbūs papildomo laikotarpio trukmė, atlyginimas ir kitos pagrindinės sąlygos, pavyzdžiui, būsto ar transporto suteikimas. Vėliau šalys gali derėtis dėl geresnių sąlygų – vien šios derybos nepaneigia jau pratęstos sutarties.
Tačiau kai reikšmingos sąlygos tebėra nesuderintos, kyla klausimas, ar pradinė nuostata apskritai buvo pakankamai išsami. Nagrinėtoje byloje DRC vertino ir vėlesnes derybas dėl atlyginimo, jo sumos prieš ar po mokesčių, premijų, būsto, transporto ir sutarties trukmės. Tai padėjo įvertinti, kas iš tiesų buvo sutarta dėl papildomo sezono.
Susitarimas gali įpareigoti ir be parašo
Futbole sutarties sąlygos dažnai derinamos elektroniniu paštu ar per „WhatsApp“. Išsamus dokumentas parengiamas vėliau, todėl parašas nėra vienintelis galimo susitarimo įrodymas. FIFA gali pripažinti, kad darbo sutartis sudaryta, jeigu įrodymai patvirtina abiejų šalių sutikimą dėl esminių sąlygų: kas yra sutarties šalys, kokias paslaugas žaidėjas teiks, kiek laiko galios sutartis ir koks bus atlyginimas.
Vien nepasirašyto projekto ar ilgų derybų tam nepakanka. Reikia nustatyti, ar šalys galutinai susitarė, ar tik toliau derino sąlygas. Jei konkretus pasiūlymas aiškiai priimtas, planas vėliau parengti išsamesnį dokumentą savaime netrukdo susitarimui jau būti privalomam. Kitaip vertinama situacija, kai esminės sąlygos liko atviros arba šalys numatė, kad reikės papildomo patvirtinimo.
Šioje byloje žaidėjas peržiūrėjo sutarties pakeitimų projektus ir prašė juos taisyti. Be kita ko, reikėjo patikslinti, ar siūloma atlyginimo suma nurodyta prieš mokesčius, ar juos atskaičius, ir įrašyti sutarties pabaigos datą. Tokie klausimai susiję su esminėmis sąlygomis, todėl buvo svarbu nustatyti, ar galutinis susitarimas jau pasiektas.
Derybų formuluotės čia gali turėti didelę reikšmę. Aiškus siūlomų sąlygų priėmimas skiriasi nuo pranešimo, kad jas dar reikia pakeisti ar patvirtinti. Prašymas keisti atlyginimą arba sutarties trukmę gali rodyti, kad derybos dar nebaigtos. Todėl vertinami konkretūs šalių žodžiai ir visas susirašinėjimo kontekstas.
Šalių elgesys turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais
Sprendžiant, ar šalys susitarė, reikšminga ir tai, kaip jos elgėsi po derybų. Byloje klubas rėmėsi pokalbiais apie tolesnį žaidėjo darbą ir galimą išėjimą, būsto bei kelionių organizavimu, pastabomis dėl dokumentų projektų, atlyginimo mokėjimais ir žinutėmis apie numatomą grįžimą į klubą.
Tokie įrodymai gali sustiprinti teiginį, kad susitarimas jau vykdomas. Pavyzdžiui, reikšmingas gali būti žaidėjo atvykimas į pasirengimo sezonui treniruotes, naujai sutarto dydžio atlyginimo priėmimas ar naudojimasis pagal naujas sąlygas suteiktu būstu. Nuorodos į esamos sutarties nutraukimą taip pat gali būti sunkiai suderinamos su teiginiu, kad jokios sutarties apskritai nebuvo.
Vis dėlto tie patys veiksmai gali turėti kitą paaiškinimą. Būstas ir kelionė kartais derinami iš anksto, kol derybos dar vyksta. Mokėjimas gali būti skirtas atsiskaityti pagal ankstesnę sutartį, o ne vykdyti naują susitarimą. Pokalbis apie grįžimą savaime dar neatsako, kokiu pagrindu žaidėjas turėtų grįžti.
Šioje byloje DRC pripažino, kad kai kurie žaidėjo veiksmai galėjo suteikti klubui pagrindą tikėtis, jog jis linkęs tęsti santykius. Tačiau šio lūkesčio nepakako nedviprasmiškam galutiniam žaidėjo sutikimui sudaryti sutartį patvirtinti. Ketinimas galbūt likti klube ir galutinis įsipareigojimas sutartomis sąlygomis nėra tas pats.
Todėl vertinama, ar šalių elgesys rodo jau sutartų sąlygų vykdymą, ar jis lygiai taip pat paaiškinamas tebevykstančiomis derybomis. Atskiras mokėjimas ar žinutė turi būti siejami su kitais įrodymais.
Kas turi būti aišku pasibaigus deryboms
Abiejų šalių pasirašyta sutartis ar jos pakeitimas išlieka aiškiausiu galutinio susitarimo įrodymu. Galimybė įrodyti susitarimą kitais būdais nesumažina pasirašyto dokumento vertės. Tačiau registracijos terminai, pasirengimo sezonui pradžia ir perėjimų derybos dažnai verčia sprendimus priimti greitai.
Kai išsamaus dokumento dar nėra, trumpas rašytinis esminių sąlygų patvirtinimas gali sumažinti neaiškumą. Jame turėtų atsispindėti tikrasis šalių ketinimas: ar jos įsipareigoja iš karto, o vėlesnis dokumentas tik įformins susitarimą, ar įsipareigojimai atsiras tik abiem šalims pasirašius. Šių situacijų teisinė reikšmė skiriasi.
Atskiro dėmesio reikia atstovo įgaliojimams. Jei klubas agento pranešimu remiasi kaip žaidėjo sutikimo įrodymu, gali kilti klausimas, ar agentas turėjo teisę žaidėjo vardu prisiimti įsipareigojimus. Tiesioginis žaidėjo patvirtinimas arba aiškiai įgalioto atstovo sutikimas padeda išvengti ir šio neaiškumo.
Ką ši byla primena klubams, žaidėjams ir agentams
Vienašalis pratęsimas ir vėlesnis susitarimas dėl pakeistų sąlygų yra du atskiri klausimai. Pratęsimo sąlyga turėtų iš anksto apibrėžti papildomą sezoną, o jos galiojimas vertinamas atsižvelgiant ir į šalių teisių bei pareigų pusiausvyrą. Vėlesnėse derybose reikia aiškumo, ar šalys jau įsipareigojo, ar dar laukia galutinio patvirtinimo.
Šioje byloje, kurioje atstovavau klubui, didelę reikšmę turėjo ne tik dokumentų projektai, bet ir tai, ką šalys rašė bei darė. Kuo aiškiau jų sutikimas užfiksuojamas derybų metu, tuo mažiau vėliau tenka jį atkurti iš žinučių, mokėjimų ir praktinių veiksmų.